Juros

Juros

Los juros son la primera versión de la deuda pública en la Corona de Castilla. Conocidos desde el siglo XIII, su colocación a cambio de numerario no se inició hasta el XIV. Hay tres clases de juros: vitalicios, perpetuos y al quitar, estos dos últimos idénticos en la práctica, puesto que nunca se amortizaban los juros al quitar. Los vitalicios se cancelaban sin amortización, habitualmente al cabo de dos vidas, por lo que su interés era superior (12,5 y 14,3%).

Al no haber unidad de tesorería, la deuda seguía de modo inmediato a la renta mediante la fórmula del situado, por el que se concedía al titular el derecho a recibir sus intereses sobre una contribución y un lugar determinado. La diferencia de previsión de cobro de cada renta o lugar explica el interés por mudar, o sea trasladar la situación de la deuda de rentas de menor garantía a rentas de previsible mayor garantía.

Tras la famosa quiebra de Felipe II a la muerte de su padre Carlos V, con la suspensión del pago de los asientos (17 de abril de 1557), el arreglo de la deuda procedente de los asientos impagados se pudo llevar a cabo recurriendo a la creación masiva de juros. Las Cortes de Toledo de 1559-1560 lograron la constitución de una junta de medios que elaboró un estudio sobre el valor de rentas y situados, con vistas a su consolidación. El total debía acercarse a 10.000 millones de maravedís, y la masa anual de intereses superaba los 550 millones. La deuda flotante y los atrasos suponían 1.950 millones. El decreto de 14 de noviembre de 1560 consolidó el sistema al pagar a los asentistas con juros al 5%, que se elevaban al 7,1% en el caso de los mercaderes y particulares perjudicados por el secuestro de las partidas procedentes de América. La inseguridad del sistema, dependiente de tales rentas de percepción irregular, parece un precedente de otras situaciones posteriores, como el caso de Law en la Francia de comienzos del siglo XVIII.

Los juros tuvieron una prolongada vida que permitió con muchos altibajos mantener la Hacienda de la Monarquía Hispánica hasta el final del Antiguo Régimen. El primer tercio del siglo XIX, con la Guerra de Independencia, la Independencia Americana y la Guerra Carlista hundieron definitivamente el crédito público que sólo pudo recuperarse con la Desamortización.

Bibliografía

  • ARTOLA, Miguel (1982). La Hacienda del Antiguo Régimen. Madrid, Alianza Editorial. ISBN 8420680427. 

Wikimedia foundation. 2010.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Mira otros diccionarios:

  • jūros — sf. pl.; MŽ2120, N žr. jūrės: Galinga jūrų valstybė sp. Kaip aš tenai nulėksiu: jūros marios užtvino NS1282(Ppl). Penki nuskendę jūrose Pln. Po mano kojų bangavo melsvos jūrų bangos P.Cvir. Jūrų vingė[je] karčiamelė, ten gyveno šinkorkelė (d.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jūros tarša — statusas Aprobuotas sritis aplinkos apsauga apibrėžtis Dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką, kuris daro arba gali daryti …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros aplinka — statusas Aprobuotas sritis jūros aplinka apibrėžtis Gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, esantys jūroje, virš jūros ir žemės gelmėse po jūra (oras, vanduo, dugnas ir žemės gelmės po jūros dugnu, jų gamtos ištekliai). atitikmenys: angl. marine …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros aplinkos būklė — statusas Aprobuotas sritis jūros aplinka apibrėžtis Jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, natūralios ir dėl žmogaus veiklos tam tikroje akvatorijoje ar už jos ribų susidarančios geomorfologinės, geografinės, biologinės, geologinės,… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros paveikslas — statusas Aprobuotas sritis Gynyba apibrėžtis Skaitmeninis jūros rajono ir Kuršių marių vaizdas, sudaromas iš jūros stebėjimo techninių priemonių teikiamų duomenų tiesiogiai. atitikmenys: angl. maritime picture šaltinis Lietuvos Respublikos… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros teršimo incidentas — statusas Aprobuotas sritis jūros aplinka apibrėžtis Įvykis arba įvykiai, dėl kurių išmesta arba gali būti išmesta naftos ar kitų teršiančių medžiagų ir kurie kelia arba gali kelti pavojų jūros aplinkai ar pakrantei arba kenkti kaimyninių… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros įrenginys — statusas Aprobuotas sritis jūros aplinka apibrėžtis Jūros rajone esantis stacionarus ar plūdrus įrenginys, konstrukcija ar platforma, išskyrus laivą. šaltinis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2010,… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • jūros stebėsena — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Jūros aplinkos komponentų – vandens, oro, nuosėdų, floros ir faunos, taip pat jų veiklos padarinių, gamtinės ir antropogeninės taršos, kuri gali daryti poveikį jūros aplinkos kokybei,… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • jūros lygis — statusas T sritis Standartizacija ir metrologija apibrėžtis Ramaus vandenyno arba jūros paviršiaus lygis, nuo kurio atskaitomas Žemės paviršiaus fizinių taškų aukštis arba jūros gylis. atitikmenys: angl. sea level vok. Meeresspegel, m rus.… …   Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas

  • jūros pakrantė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Prie pat jūros esanti siaura sausumo juosta, kurioje daugiausia dėl jūros bangų ir plūsmo srautų poveikio susidaro savitos reljefo formos – paplūdimys, kopagūbris (akumuliaciniame krante) arba …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

Compartir el artículo y extractos

Link directo
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”